- pakrava
- 1 pakravà sf. (3b) 1. RtŽ vieta, patalpa šienui, šiaudams krauti; daržinė: Klaimą didelį pastatė, pakravõs turės Užp. Invažiuok arklį pakravon (į daržinę) Rk. Kamgi grūdat šiaudus laukan, kraukit pakravon Km. ║ prk. apie stambų žmogų: Strošna, kas da pakrava – drūtumas kaip girinės (tokia statinė) Km. 2. vieta klojime aukščiau balkių krauti javams: Jau apatinis aukštas užkėnuotas, tik liko pakrava kraut Km. 3. ppr. pl. žr. 1 paklodas 1: Reikia šiaudų atnešti dėl pakravų̃ Č.
Dictionary of the Lithuanian Language.
